About Association

Bendradarbiaudami verslas, valdžia ir vartotojai sieks užtikrinti, kad kainos dėl euro įvedimo nedidės

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas virto neeiline diskusija, skirta aptarti vieną svarbiausių šaliai įvykių – euro įvedimą. Svarbiausias akcentas – prekių kainos euro įvedimo laikotarpiu ir po jo. Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Taip pat buvo aptarta, kaip laiku ir aiškiai pateikti visuomenei visą reikalingą informaciją apie naująją valiutą. Laurynas Vilimas, LPĮA vykdantysis direktorius teigia, kad Lietuvos prekybos įmonės, asociacijos narės euro įvedimui ruošiasi atsakingai ir iš anksto. “Mes esame pasiruošę efektyviai bendradarbiauti su vyriausybe, kontroliuojančiomis institucijomis bei duoti daugiau nei iš prekybininkų reikalaujama ar tikimasi. Skaidriai vykdydami konvertavimą, prisidėsime ir prie visuomenės švietimo bei informavimo”. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas pristatė, kaip konkrečiai bus bendradarbiaujama su verslu, informuojant įmonių darbuotojus apie litų keitimo į eurus tvarką, pristatant euro monetų ir banknotų apsaugos požymius ir praktiškai juos apmokant pažinti naująją valiutą. Pasak V. Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. “Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių. Todėl būtina, kad jos kuo tiksliau ir kuo anksčiau įvertintų grynųjų eurų poreikį bei itin glaudžiai bendradarbiautų su bankais, iš kurių eurų monetos ir banknotai pasieks prekybininkus, o vėliau jų klientus”, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius F.Petrauskas teigė, jog, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, euro įvedimo laikotarpiu daugiausiai pažeidimų buvo nustatoma smulkaus verslo įmonėse: kavinėse, kirpyklose, automobilių servisuose, kur euro įvedimo laikotarpiu kainos buvo keliamos nepagrįstai. Todėl, anot jo, ketinama pritaikyti Latvijoje pasiteisinusią priemonę, kai viešai paskelbiama šimto pagrindinių prekių kainų augimo statistika per paskutinius 10 metų. “Dėl didėjančių energijos, degalų kainų, darbo jėgos brangimo ir kitų sąnaudų daugelio prekių kainos palaipsniui augo beveik kasmet. Suprantama, kad dėl objektyvių priežasčių kai kurių prekių ir paslaugų kainos gali didėti ir šiemet, tačiau tikiuosi, kad svarbiausių prekių krepšelio kainų pokyčio viešas paskelbimas duos naudingos informacijos vartotojams ir tuo pačiu kontroliuos verslininkus. Mūsų funkcija – apsaugoti vartotojus nuo pažeidimų, susijusių su kainų perskaičiavimu”, – sakė F.Petrauskas. Jis pridūrė, jog nesąžiningiems verslininkams bus skiramos ir piniginės baudos. Latvijos maisto prekybininkų asociacijos direktorius N.Kruzitis tikino, jog su malonumu pasidalins gerąja Latvijos valiutos keitimo praktika, bei patars, kaip išvengti ar sumažinti klaidų. “Tikėkimės geriausio, tačiau ruoškimės blogiausiam”, – tokiu šūkiu vadovavomės ruošdamiesi euro įvedimui Latvijoje. Užduotys, kurias prekybininkai turėjo įvykdyti prieš euro įvedimą, nebuvo lengvos – kasų sistemų perprogramavimas, kainų lentynose pakeitimas, darbuotojų apmokymai, piniginių srautų ir procesų valdymai ir daug kitų, o potencialių grėsmių ar trikdžių sąrašas buvo tikrai netrumpas. Dabar jau galėčiau daryti išvadą, kad sklandų euro įvedimą užtikrins tik tinkamas laiko ir finansinių resursų paskirstymas bei tikslus veiksmų planavimas. Numatykite tris žingsnius į priekį!” – patarė LMPA direktorius. Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, siekiant sklandžiai šalyje įvesti eurą, labai svarbus geranoriškas visų suinteresuotų šalių – ir verslo, ir institucijų, ir vartotojų – sutarimas ir bendradarbiavimas. Šių susitikimų ir diskusijų tikslas – padėti verslui pasirengti įvedant Lietuvoje naują valiutą ir paskatinti jį prisidėti prie sklandaus proceso įgyvendinimo. „Ypatingai svarbus Ūkio ministerijos ir verslo, ypatingai prekybininkų, bendras darbas yra Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas. Jo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą“, – kviesdamas prisijungti prie šios iniciatyvos prekybininkus bei jų verslo partnerius sakė ūkio ministras E. Gustas. Lietuvos prekybos įmonių asociacija savo narių vardu planuoja vasarą pasirašyti “Geros verslo praktikos ir valios memorandumą” su LR Vyriausybe. Juo prekybininkai atsakingai įsipareigos, jog nenaudos euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas, laikysis teisės aktuose nustatytų apvalinimo taisyklių, o, įvedus eurą, esant galimybei, apvalins kainas vartotojo naudai.

Apie asociaciją

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) vienija 23 šalyje registruotas lietuvių ir užsienio kapitalo mažmeninės ir didmeninės prekybos įmones. Asociacijos narių bendra metinė prekybos apyvarta sudaro apie 8 mlrd. litų. Asociacija įkurta 1997 m. atsiradus poreikiui šalinti kliūtis, trukdančias prekybos plėtrai, kurti palankią aplinką verslui, pritraukti investicijų, skatinti prekybą šalies viduje ir tarptautinėje rinkoje. LPĮA pripažinta kaip įtakinga šalies prekybos verslą plėtojanti organizacija. Asociacijos atstovai dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo, Ūkio, Finansų ministerijų ir kitų valstybės institucijų darbo grupėse, rengiančiose pasiūlymus su verslo reguliavimu susijusiems teisės aktams, svarsto ir teikia pastabas naujai rengiamiems ar tobulinamiems teisės aktų projektams. Pagrindiniai veiklos tikslai:

  1. Šalinti kliūtis, trukdančias vidaus ir tarptautinės prekybos plėtrai, kurti palankią aplinką verslui, skatinti prekybą šalies viduje ir tarptautinėje rinkoje, pritraukti investicijų;
  2. Skatinti rinkos ekonomikos sistemos įgyvendinimą, paremtą laisvos ir sąžiningos konkurencijos principu;
  3. Koordinuoti LPĮA narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti valstybinėse institucijose, visuomeninėse organizacijose;
  4. Organizuoti renginius verslo plėtros klausimais, teikti rekomendacijas valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, vystyti tarptautinius ryšius;
  5. Ugdyti verslo visuomenės pilietiškumą ir socialinę atsakomybę.

Struktūra

Aukščiausias LPĮA valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas. Kolegialus valdymo organas – taryba, sudaryta iš 5 narių ir renkama kasmet visuotiniame narių susirinkime. Taryba tvirtina Asociacijos vykdantįjį direktorių. 2011 m. birželio 23 d. tarybos sprendimu vykdančiuoju direktoriumi patvirtintas Laurynas Vilimas.