Naujienos

Dėl prekybos mokesčio teisėtumo ir grėsmės valstybės finansams

Seime užregistruotas apyvartos mokestis prekybos įmonėms kelia itin daug abejonių dėl jo teisėtumo, grasina valstybės finansų tvarumui ir daro žalą Lietuvos investicinei aplinkai.

Analogiškas mokestis nuo apyvartos nėra taikomas nė vienoje ES valstybėje. Visos ES šalys narės, kurios mėgino įsivesti panašų apyvartos mokestį, sulaukė griežto atsako iš ES institucijų.

Vengrija apyvartos mokestį verslui taikė 2010-2012 metais, tačiau Europos Komisijai jį pripažinus neteisėtu, panaikino. Dabar šios valstybės biudžetą užgulusi finansinė našta – Vengrija turi grąžinti verslui sumokėtas neteisėto mokesčio sumas ir atlyginti nuostolius.

Slovakija mokestį nuo apyvartos buvo įvedusi 2018 metais, tačiau jį panaikino, vos tik EK pradėjo tyrimą prieš ją. Mokestis taip ir nebuvo pradėtas taikyti.

Lenkija 2016 metais įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, Lenkija iki šiol dėl mokesčio teisėtumo bylinėjasi su EK. Be to, Lenkija, suvokdama, kokios rimtos pasekmės gresia viešiesiems finansams, jei mokestis būtų pripažintas neteisėtu, nusprendė suspenduoti jo taikymą iki 2020 metų. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas nėra priimtas, tikėtina, kad mokestis Lenkijoje nebus taikomas iki teisinio proceso pabaigos.

Apyvartos mokestis, kaip jis apibrėžtas projekte, neabejotinai laikytinas netiesioginiu, analogišku PVM mokesčiu. Europos Sąjungos valstybėse narėse PVM yra harmonizuotas ir taikyti antrą analogišką mokestį draudžia ES teisė.

Prabrėžtina, kad tuo atveju, kai mokestis verslui nėra visuotinis (t.y. nėra taikomas tam tikriems verslo subjektams), jis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo gali būti traktuojamas kaip valstybės pagalba, kurios taikymui būtina iš anksto gauti EK pritarimą. EK iš anksto neinformavus ir turint įtarimų, kad gali būti pažeistos konkurencijos teisės nuostatos, reglamentuojančios valstybės pagalbos teikimą, EK gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš  šalį narę. Tokį mokestį pripažinus neteisėtu, valstybei kiltų pareiga ne tik grąžinti neteisėtai surinktą mokestį, bet ir padengti verslui padarytą žalą visa apimtimi.

Teikti LR Seimui 2020 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame yra įtraukti planuojami abejotino teisėtumo mažmeninės prekybos apyvartos mokesčiai – neatsakinga viešųjų finansų požiūriu.

Įvertinant ES valstybių patirtį įvedant analogiškus mokesčius, nekyla abejonių, kad naujojo mokesčio teisėtumas sulauktų ES institucijų dėmesio ir galimai prieš Lietuvos valstybę nukreipto tyrimo. Neteisėtas mokestis, kurį gali tekti sugrąžinti, papildomai kompensuojant ir padarytus nuostolius, keltų grėsmę valstybės finansų tvarumui.

Planuojamos surinkti biudžeto pajamos  – 31,9 mln. eurų – neatsveria tų kaštų, kurie potencialiai rasis dėl teisinio proceso ir jo pasekmių.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad užsienio kapitalą ir investuotojus bandanti pritraukti Lietuva svarstydama abejotino teisėtumo mokesčius tarptautinėje erdvėje gali pakenkti savo, kaip investuotojams draugiškos valstybės reputacijai ir išgarsėti kaip investicijoms itin nepalanki šalis.

Pagal Seime užregistruoto Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą, prekybininkams, kurių mėnesio apyvarta viršija 2 mln. eurų, jau nuo kitų metų pradžios būtų taikomas1 proc. apyvartos mokestis. Tai paliestų gan platų prekybininkų, tenkinančių esminius gyventojų poreikius ratą t.y. ne tik šalyje veikiančius didžiuosius prekybos maistu tinklus, bet ir kelias dešimtis kitų prekybos įmonių, prekiaujančių kitomis pirmojo būtinumo prekėmis (drabužiais, kosmetika, buitinės technikos prekėmis).

LPĮA ragina už valstybės finansų tvarumą atsakingas institucijas bei asmenis nepriimti įstatymų, keliančių abejonių dėl jų teisėtumo ir atitikimo Europos Sąjungos teisei. LPĮA supranta pastangas subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti socialinę atskirtį, tačiau tai turi būti daroma išdiskutavus siūlomus pakeitimus bei įvertinus galimas naujų mokesčių pasekmes.

Vykdomoji direktorė                                                                                      Rūta Vainienė