Naujienos

Lietuvos prekybos įmonių asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, dėl siūlymo suteikti Vyriausybei teisę prireikus nustatyti ekstremalioje situacijoje būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenine kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus. Asociacijos nuomone, Projekte nustatytam teisiniam reguliavimui negalima pritarti dėl toliau dėstomų motyvų.

I. Kainų reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai, tai lems būtiniausių maisto produktų kainų didėjimą

1. Konkurencijos taryba yra savo išvadoje dėl 2008-05-28 Seime įregistruoto Kainų įstatymo papildymo 8(1) straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XP-2577(3), kuriuo buvo siūloma nustatyti maksimalius antkainius  maisto produktams, nurodė, kad: „Nustačius maksimalią antkainių ribą, tikėtina, kad prekybos įmonės, būdamos suvaržytos diferencijuojant antkainių dydį, suvienodins antkainius iki leistino maksimumo, tuo būdu sumažės konkurencija, dėl ko gali pakilti būtiniausių maisto produktų kainos ir gali nukentėti socialiai jautrių gyventojų grupių interesai. Be to, prekybos įmonės bus suinteresuotos pardavinėti brangesnius produktus, kas gali iššaukti bendrą kainų lygio augimą ir padidinti infliaciją.
2. Taigi, Konkurencijos tarybos nuomone, kuri, neabejotinai, yra aktuali ir Projekto atžvilgiu, siūloma teisinio reguliavimo priemonė turės poveikį, kuris yra priešingas jos rengėjų deklaruojamam tikslui, tai yra, dėl kainų reguliavimo sumažėsianti konkurencija lems būtiniausių maisto produktų kainų didėjimą. 

II. Projektas gali būti teikiamas Seimui svarstyti tik atlikus jo poveikio konkurencijai vertinimą

1. Teisėkūros pagrindų įstatymo 16¹ straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalimi, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali paveikti konkurenciją, teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas  taikant Konkurencijos tarybos parengtas „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires“.
2. Pastebėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies reikalavimas yra imperatyvus, tai yra neleidžiantis teisės akto projekto rengėjui pasirinkti ar atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Neginčytina, kad Projektas gali neigiamai paveikti konkurenciją tarp toje pačioje rinkoje veikiančių pardavėjų. Tačiau, Projektą parengusi Teisingumo ministerija Projekto poveikio konkurencijai vertinimo neatliko, o Projekto lydinčiuose dokumentuose nepateikė jokių šio imperatyvaus reikalavimo nevykdymą pateisinančių argumentų.
3. Taigi, Projektas gali būti teikiamas Seimui svarstyti tik atlikus jo poveikio konkurencijai vertinimą.
4. Kadangi akivaizdu, kad Projektas kelia rimtų abejonių dėl jo atitikimo pamatiniams konkurencijos teisės principams, taip pat siūlytina gauti Konkurencijos tarybos išvadą dėl Projekto nuostatų suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis.

III. Kainų reguliavimas pažeistų daugelio vartotojų interesus, todėl negali būti pateisinamas tautos gerovės siekiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis)

1. Teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų reguliavimas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas ribotų konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos rinkoje.
2. Ribojimas konkuruoti kaina, tikėtina, lems prekių deficitą. Kaip žinia, deficito sąlygomis klesti šešėlinė prekyba, kai nelegalūs perpardavinėtojai prekes perka reguliuojama kaina, o parduoda  sunkiai kontroliuojamoje šešėlinėje rinkoje. 

 IV. Ekstremali situacija nelygintina su monopoline rinka, kurioje kainų reguliavimas yra pateisinamas vartotojų interesų gynimo tikslu

 V. Maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų reguliavimas prieštarautų ES teisei

 VI. Projekte numatytas teisinis reguliavimas neatitinka  Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principų reikalavimų. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neįgyvendinamas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija nepritaria skubotiems teisiniams kainų reguliavimams, kurie problemų savaime neišspręs, o kaip tik turės neigiamą įtaką. 

Pilną kreipimąsi galite peržiūrėti čia