Naujienos

Lietuvos prekybos įmonių asociacija, susipažino su LR Vyriausybės gruodžio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, LPĮA reiškia susirūpinimą dėl nutarime įtvirtinto naujo apribojimo: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užimti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų“.

Asociacijos įsitikinimu, aukščiau nurodytas reikalavimas yra nelogiškas, neproporcingas, o jo įgyvendinimas, tikėtina, duos Nutarimo tikslams priešingą rezultatą.

Visų pirma, reikalavimas užimti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų nekoreliuoja su reikalavimu vienam lankytojui užtikrinti 15 m2 arba 30 m2  prekybos plotą, nes skirtingų parduotuvių prekybos ploto ir parkavimo aikštelės proporcijos yra skirtingos (pvz., vienos parduotuvės ar prekybos centrai yra įsirengę galimą maksimalų lankytų srautą atitinkančias parkavimo aikšteles, o kitos, esančios miesto centre, parkavimo vietų turi itin mažai ar neturi visai). Kadangi prekybos įmonės privalo vienam lankytojui užtikrinti 15 m2 arba 30 m2  prekybos plotą, o taip pat užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, sąlygas, reikalavimas mažinti parkavimo vietų skaičių yra perteklinis, nes lankytojai, kurių atžvilgiu negali būti užtikrintas 15 m2 arba 30 m2  prekybos ploto reikalavimas, tiesiog nėra įleidžiami į parduotuvę ar prekybos centrą, nesvarbu, ar jie atvyko pėsčiomis ar automobiliu.

Antra,  pandemijos metu automobilis yra saugesnis atvykimo apsipirkti būdas, lyginant su atvykimu naudojantis visuomeninu transportu.

Trečia, drastiškas (80 proc.) parkavimo vietų ribojimas itin neigiamai atsilieps miestelių, kaimų, rajonų gyventojams, kurių atžvilgiu parduotuvės yra nutolusios.

Ketvirta, negalėjimas atvažiuoti automobiliu yra nesuderinamas su rekomendacijomis parduotuvėse lankytis rečiau ir įsigyti didesnį prekių kiekį savaitei (negalėdami prekių vežtis automobiliu, pirkėjai vienu kartu jų įsigys mažiau, todėl parduotuvėse lankysis dažniau). Dažnesni apsipirkimai kaip tik didins pirkėjų srautus parduotuvėse, o tai duos Nutarimo tikslams priešingą rezultatą.

Penkta, drastiškas (80 proc.) parkavimo vietų ribojimas itin neigiamai atsilieps eismo saugumui, nes parkavimo aikštelėse vietos neradę lankytojai automobilius paliks kiemuose, draudžiamose stovėti vietose ir pan.

Šešta, maisto produktų įsigijimo internetu ir pristatymo į namus paslauga nėra visuotinai prieinama visoje šalies teritorijoje. Taigi, internetinės prekybos kanalas negali atsverti ribojimu maisto produktus įsigyti atvykstant automobiliu sukeliamų neigiamų pasekmių.

Asociacija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlo Nutarimo 2.2.2. punkto antrąjį sakinį išdėstyti taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse užimtų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų skaičius (neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų) neturi viršyti atitinkamoje prekybos vietoje vienu metu leistino būti lankytojų skaičiaus (apskaičiuojamo atsižvelgiant į prieš tai einančiame sakinyje numatytą minimalų prekybos plotą vienam lankytojui).“