Naujienos

Padidėję vakcinacijos tempai leidžia pasinaudoti Vyriausybės pasiūlymu sugrįžti prie ribojimų apimties klausimo naudojant Galimybių pasą prekyboje. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) pritaria Vyriausybės siūlymui parduotuvėse leisti lankytis tik galimybių pasą turintiems asmenims, tačiau siūlo didinti numatomą 1500 kv.m. ploto rodiklį iki 5000 kv.m. 

Rugsėjo 13 d. turėtų įsigalioti draudimas asmenims, neturintiems galimybių paso, lankytis parduotuvėse, išskyrus parduotuves, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas neviršija 1 500 kv. m.

LPĮA supranta ir vertina Vyriausybės pastangas suvaldyti pandemiją, neuždarant dalies verslo, ir sutinka, kad GP naudojimas prekyboje yra geresnė alternatyva visiškam draudimui vykdyti veiklą. Tačiau, įvertinę GP įgyvendinimo mažmeninėje prekybos galimybes, taip pat matydami padidėjusius vakcinacijos tempus, norime sugrįžti prie ribojimų apimties klausimo, tuo užtikrindami, kad GP taikymas padėtų pasiekti keliamus tikslus, būtų sklandžiai įgyvendinamas bei mažiausiai iškraipytų konkurenciją mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje. Asociacija siūlo (anksčiau teiktam LPĮA pasiūlymui nustatyti 10 tūkst. kv. m. ribą) kompromisinį variantą - Nutarimo 3.1. punkte nurodytą prekybos plotą didinti iki 5 000 kv.m.

Asociacijos įsitikinimu, kuris yra grindžiamas toliau dėstomais argumentais, reikalavimas turėti ir pateikti patikrai galimybių pasą visose maisto prekių parduotuvėse, kurių prekybos plotas viršija 1 500 kv. m.:

• yra itin sunkiai įgyvendinamas;
• yra galimai neteisėtas, nes sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje rinkoje ir  tame pačiame – prekybos maisto produktais – sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams;
• yra neproporcingas kitų ES šalių praktikos kontekste.

Asociacijos duomenimis, maisto prekių parduotuvių, kurių prekybos plotas viršija 1 500 kv. m., skaičius viršija 220, jose kasdien apsilanko daugiau nei 0,5 mln. pirkėjų (ir tai sudaro daugiau kaip ½ visų maisto prekių parduotuvėse besilankančių pirkėjų), o vidutinis kasdien vienai tokiai parduotuvei tenkantis pirkėjų skaičius yra apie 2,5 tūkst. Kiekvieno lankytojo patikrinimams pareikalautų neadekvačių žmogiškųjų ir laiko resursų, kadangi tikrinti reikėtų ne tik GP, bet ir įvairius kitus dokumentus, kuriuos nurodo Sveikatos ministerija.

Reikalavimas patikrinti GP visose maisto prekių parduotuvėse, kurių prekybos plotas viršija 1500 kv. m., sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

Taip pat labai svarbus argumentas, kad mažėsiančios prekių pardavimo apimtys parduotuvėse, kurių prekybos plotas viršija 1 500 kv. m. (o tai neišvengiama, kadangi šios praras reikšmingą pirkėjų dalį) atsilieps visai tiekimo grandinei: mažmeninės prekybos įmonės užsakinės iš tiekėjų ir gamintojų mažiau prekių, pastarieji mažiau gamins ir mažiau pirks žemės ūkio produkcijos iš žemdirbių. Mažėsiantis vartojimas didelėje parduotuvių dalyje nebūtinai bus kompensuotas augimu kitose, tad tai lems prastesnį PVM surinkimą.

Suprantame, kad tam tikrų kontaktinių veiklų ribojimas asmenims, neturintiems GP, yra svarbi priemonė, skatinanti vakcinacijos procesą. Tačiau, Asociacijos vertinimu, Nutarimo nuostatos, draudžiančios be GP patekti į ne maisto prekių parduotuves bei didesnio formato maisto prekių parduotuves kelia pagrįstų abejonių dėl šios teisinio reguliavimo priemonės atitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam teisėkūros proporcingumo principui. 

Viešai prieinami duomenys apie kitų ES šalių (pvz. Prancūzijos, Italijos, Danijos, Austrijos), įvedusių GP, šios priemonės taikymo apimtį, rodo, kad GP netaikomas parduotuvėms. Neabejojame, kad GP įvedusios ES šalys išimtį parduotuvėms padarė tiek dėl šios priemonės neproporcingumo, tiek dėl įgyvendinimo problemų.

Aukščiau nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu Asociacija siūlo kompromisinį variantą - nurodytą prekybos plotą didinti iki 5 000 kv.m. Tokiu atveju GP reikalavimas būtų taikomas maisto prekių parduotuvėms, kurių prekybos plotas viršija 5 000 kv.m. (Asociacijos duomenimis, tokių yra apie 40), tarp jų – ir esančioms prekybos centruose, kurių prekybos plotas viršija 5 000 kv.m. Asociacijos skaičiavimais ir ekspertiniu vertinimu pagrįsta nuomone, GP reikalavimas tokiu atveju paliestų apie 130 tūkst. pirkėjų ir galėtų būti sklandžiau įgyvendintas.