Naujienos

Mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis šalies ekonomikoje yra viena didžiausių visame Baltijos regione ir didesnė už Europos Sąjungos vidurkį. O daugiau nei pusę visos šio sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės įmonės skiria darbuotojų atlygiui. Tai – dalis išvadų, kurias atskleidė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) iniciatyva viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP pirmą sykį atliktas šio sektoriaus įnašo į Lietuvos ekonomiką tyrimas.

„Įprastai statistika mums atskleidžia tik keletą mažmeninės prekybos rodiklių: apyvartą, įmonių ar parduotuvių skaičių, pelningumą. Gilesni verslo statistikos duomenys dažniausiai pateikiami kartu su gretimais sektoriais – didmenine prekyba, transporto priemonių remontu. Mes norėjome pamatyti kuo aiškesnį ir detalesnį būtent mažmeninės prekybos paveikslą ir pamatuoti šio sektoriaus įnašą į ekonomiką“, – pirmą sykį atlikto tokios apimties tyrimo poreikį ir reikšmę įvertina Rūta Vainienė, LPĮA direktorė.  

Tyrimas atskleidė, kad mažmeninės prekybos sukuriama pridėtinė vertė sudaro 6,8% visos Lietuvoje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Panašiai tiek sukuria nekilnojamojo turto sektorius, vos daugiau kuria didmeninė prekyba ar sausumos transportas (8,3 – 8,4%), o daugumos kitų veiklų kuriama vertė Lietuvoje yra mažesnė. Pavyzdžiui, maisto gėrimų ir tabako gamyba šalyje iš viso kuria 3,8% pridėtinės vertės, informacijos ir ryšių veikla – 3,7%.

„Šis skaičius – 6,8% – paremtas mažmeninės prekybos maržomis, t. y. iš apyvartos atėmus prekių įsigijimo savikainą. Paprastai, skaičiuojant kitų sektorių pridėtinę vertę, remiamasi apyvartomis. Prekyba – vienintelė šaka, kurios pridėtinė vertė skaičiuojama atėmus reikšmingą pardavimo pajamų dalį“, – pažymi R. Vainienė.

Svarbūs ekonomikai

Lietuvos mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra viena didžiausių visame Baltijos regione. Didesnę vertės dalį savo šalies ekonomikai kuria tik Lenkijos prekybininkai (8,1%), mažiausią – Švedijos (3,4%), kurioje mažmenininkai yra labiau suvaržyti ir tam tikrais ribojimais.

Žvelgiant giliau matyti, kad bendras mažmeninės prekybos įnašas į pridėtinę vertę yra dar didesnis. Remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, pagal input-output (sąnaudų-produkcijos) modelį apskaičiuotos sąsajos parodė, kad tiesiogiai nuo mažmeninės prekybos priklausančio verslo sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia dar apie 2,4%. Svarbiausi sektoriai, iš kurių mažmeninė prekyba savo reikmėms įsigyja daugiausia paslaugų, – nekilnojamojo turto operacijų, apsaugos, rinkos tyrimų ir reklamos paslaugos. Viso šio verslo daromi įsigijimai, paskatinti būtent mažmeninės prekybos poreikio, pridėtinės vertės indėlį papildo dar 1,3%.  

„Tai reiškia, kad nuo mažmeninės prekybos priklausantis pridėtinės vertės įnašas į šalies ekonomiką siekia bent 10,5% visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės.  Ir šis skaičius visiškai nepaliečia apyvartų masto, t. y. to, kokiai daliai produkcijos mažmena padeda patekti iš gamintojų į vartotojų rankas. Beje, tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje mažmeninė prekyba santykinai daugiau veiklų vis dar linkusi atlikti pati“, – sako R. Vainienė. 

Visos Lietuvos darbdavys

Tyrime nagrinėta ir mažmenininkų, kaip darbdavių, svarba. Skaičiuojama, kad mažmeninėje prekyboje iš viso dirba per 110.000 darbuotojų. Tai yra 11,5% visų nefinansiniame sektoriuje dirbančių samdomų darbuotojų Lietuvoje.  Šis sektorius itin svarbus darbdavys moterims, jos sudaro net 74,3% visų mažmeninės prekybos darbuotojų.

„Darbuotojų atlygiui, skaičiuojant ir darbo užmokestį, ir darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, verslas skiria daugiau nei pusę (53,5%) visos mažmeninės prekybos sukuriamos pridėtinės vertės. Šis rodiklis viršija visos Lietuvos vidurkį”, – analizės rezultatus aptaria R. Vainienė.

Darbdavių gaunama nauda yra šiek tiek mažesnė, siekia apie 39% sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės ir yra panaši į Lietuvos verslo vidurkį. Palyginimui, maitinimo paslaugų versle įmonėms lieka kiek mažiau, apie 30%, o maisto gamybos ar sausumos transporto sektoriuose – apie 48-49% šių sektorių sukuriamos pridėtinės vertės.

Mažmeninės prekybos sumokami socialinio draudimo mokesčiai sudaro 6,6% visų šalies darbdavių sumokamų mokesčių.

„Tyrimas parodė, kad mažmeninė prekyba itin tolygiai pasiskirsčiusi po Lietuvos regionus. Tiek įmonių apyvartos, tiek ir parduotuvių skaičius rodo, kad didelių atotrūkių tarp savivaldybių nėra, tad šis sektorius yra bene svarbiausias darbdavys visuose Lietuvos kampeliuose“, – pažymi LPĮA vadovė.

Ne tik pasiūlos, bet ir paklausos kūrėjas

Analizėje naudoti naujausi pasiekiami Lietuvos statistikos departamento skelbiamų nacionalinių sąskaitų bei EUROSTAT pateikiami duomenys. Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus rodikliai palyginti ne tik su kitais Lietuvos ūkio sektoriais, bet ir dar keturių Baltijos regiono šalių – Švedijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos – duomenimis.

„Tyrime buvo pažvelgta ne į vieną atskirtą sektorių, bet į visą jo vaidmenį ekonomikoje. Labai dažnai į mažmeninę prekybą žiūrima iš verslo pusės, koncentruojamasi į pardavimus, reikšmę pirkėjui. Šiame tyrime pažvelgta plačiau į tai, kokią paklausą pats sektorius sukuria visoje ekonomikoje. Vertinta visuminė ekonominė, socialinė ir finansinė reikšmė, kuri, dėl glaudžių sąsajų su kitais ekonomikos sektoriais, mums atskleidžia iki šiol mažiau matytą mažmeninės prekybos svarbą“, – sako dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius, tyrimą atlikusios bendrovės ESTEP asocijuotas partneris.

Jis pažymi, kad analizuojant surinktus duomenis buvo pasitelktos įvairios patikimos statistinės metodikos ir technikos. Kadangi statistikoje kai kurių duomenų paskelbimas užtrunka skirtingą laiką, analizei buvo naudoti naujausi įvairių metų duomenys, o metodikos leido juos statistiškai integruoti ir objektyviai palyginti. Pasak R. J. Vaicenavičiaus, tyrimui pasitelkti rodikliai kasmet keičiasi itin nežymiai, tad analizė parodo tikslų šiandienos paveikslą, kuris iki šiol taip išsamiai dar nebuvo nagrinėtas.

Tyrimo pristatymas