Naujienos
ESTEP: Stambios prekybos mokestis suduos smūgį ekonomikai – brangs prekės, o kentės skurdžiausi
2019 12 05Analitinės ir konsultacinės įmonės ESTEP analitikas Titas Budreika ir ekonomistas Vaidas Navickas pristatė stambios prekybos mokesčio poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimą. Anot ekspertų, įvedus šį mokestį ne tik išaugs kainos, bet ir sulėtės realaus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.
„Atlikome kompetentingiausių komercinių bankų, Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovų ir akademikų apklausą. Apklaustųjų manymu, jau pirmais metais 84% mokesčio naštos bus perkelta vartotojams, 10% jo prisiims įmonės, o 6% padengti teks tiekėjams. Akivaizdu, kad dėl to kainos Lietuvoje kils“, – teigė T. Budreika.
Analitiko teigimu, po metų ant vartotojų pečių bus perkelta visa mokesčio našta.
Visa tai lems, kad stambios prekybos mokesčio įstatymas prisidės prie ekonomikos augimo lėtėjimo: BVP augs 0,1 proc. lėčiau, o infliacija padidės 0,3 proc. ESTEP analizė taip pat parodė, kad 2020-2022 m. laikotarpiu realus BVP bus 139 mln. eurų mažesnis, nei neįvedus mokesčio.
„Mūsų šalyje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro daugiau nei penktadalį visų namų ūkio išlaidų. Vidutinė šeima, kuri maistui ir gėrimams per mėnesį išleidžia apie 400 eurų, per metus dėl mokesčio papildomai išleis ne mažiau kaip 40 eurų. Mokesčio taikymo bazė labai plati, todėl pabrangs ne tik maistas, bet ir namų apyvokos reikmenys, buitinė technika ir visos kitos prekės, kurias galima nusipirkti iš didesnių prekybininkų“, – aiškino ekspertas.
Panašų likimą įsivedus stambios prekybos mokestį prognozuoja ir Lietuvos banko ekspertai. Remiantis jų atlikta analize, šis mokestis kainų lygį Lietuvoje padidintų 0,3 proc. Anot V. Navicko, aptariamas mokestis skaudžiai kirs vargingiausiems Lietuvos gyventojams.
„Stambios prekybos mokesčiu, iš tiesų, baudžiama mažiausias pajamas gaunanti Lietuvos dalis. Pakilus kainoms, sumažės ir perkamoji galia. Tai reiškia, daugiau išlaidų – būtinosioms prekėms, mažiau – pramogoms ir kultūrai. Jei, prezidento prašymu, kitąmet Seimas pridės kiekvienam pensininkui prie pensijos po 3,5 euro, tai kita ranka, per šį mokestį, jie bus atimami“, – teigė ekonomistas.
Specialisto teigimu, Slovakijos patirtis parodė, kad kainų kilimas – garantuotas. Įvedus panašų mokestį, Slovakijos Vyriausybės finansų politikos instituto analizė parodė, kad kainos tik per vieną mėnesį išaugo 0,9 proc. Tiesa, prekybos mokestis buvo atšauktas EK suspendavus šio mokesčio teisėtumą.
Vadovaujantis Seime užregistruoto Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektu, prekybininkams, kurių mėnesio apyvarta viršija 2 mln. eurų, būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Panašius mokesčius anksčiau norėjo įsivesti Vengrija, Slovakija ir Lenkija, tačiau visoms sutrukdė EK išdėstyti argumentai.
Vengrija apyvartos mokestį verslui taikė 2010-2012 m., tačiau EK jį pripažino neteisėtu ir panaikino. Lenkijos ir EK ginčas dėl apyvartos mokesčio dar vyksta – įvedus apyvartos mokestį, EK pradėjo procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo ir suspendavo įsigaliojimą.