Veikla

Lietuvos prekybos įmonių asociacija kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija kreipėsi į LR Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl nuo 2024m. įsigaliosiančio Vyriausybės nutarimo "Dėl valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų užsieniečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje". Nuo 2024 metų į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams iš Ukrainos, dirbantiems ar pageidaujantiems įsidarbinti prekybos ir paslaugų srityse, kai darbo reikalais tenka bendrauti su asmenimis įsigalios Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte numatytas pirmosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimas, t.y. A2 lygio reikalavimas.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 69 tūkst. Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, iš jų – apie 23 tūkst. dirba, dar apie 3,5 tūkst. yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Didelė dalis pabėgėlių iš Ukrainos dirba prekybos ir paslaugų sferose.  Lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygis reiškia, kad asmuo, be kita ko, geba kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus, geba papasakoti apie savo išsilavinimą, artimiausią aplinką, būtiniausius poreikius, taip pat geba suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą.

Reikalavimas nuo 2024 m. pavasario lietuvių kalbą mokėti A2 lygiu sudarytų realias kliūtis pabėgėliams iš Ukrainos, t.y. itin socialiai pažeidžiamai asmenų kategorijai, įsidarbinti ir dirbti prekybos ir paslaugų sferose, todėl sąlygotų Nutarimo tikslui priešingą rezultatą, nes akivaizdu, jog bendraudamas darbo aplinkoje asmuo turi daugiau galimybių išmokti lietuvių kalbą, nei nedirbdamas. Reikalavimas nuo 2024 m. pavasario lietuvių kalbą mokėti A2 lygiu laikytinas neproporcingu ir dėl to, kad daugelis pabėgėlių iš Ukrainos į Lietuvą atvyko laikinai, ir, sumažėjus karo veiksmų intensyvumui, ketina grįžti į tėvynę. Tai lemia mažesnę šių asmenų motyvaciją mokytis lietuvių kalbos. Todėl verslo asociacijos siūlo:

• Pirmoji alternatyva: dar 2 metams pratęsti Nutarimo 4 punkte įtvirtintą moratoriumą lietuvių kalbos mokėjimui, nustatant, kad užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 4 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo šiems asmenims; arba

• Antroji alternatyva: numatyti, kad Nutarimo 7 punkte nurodytiems darbuotojams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje, o, pasibaigus šiam terminui, taikomas lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygiu reikalavimas.