Veikla

Analitinės ir konsultacinės įmonės ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas ir  analitikas Titas Budreika pristatė elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikį Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms. Ekspertų teigimu, dėl nepakankamai gerai veikiančių siuntų apmokestinimo sistemų valstybės biudžetas kiekvienais metais praranda itin daug pajamų, o vietos verslininkai susiduria su neproporcinga konkurencija.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti elektroninės prekybos būdu Lietuvos vartotojų įsigyjamų prekių iš trečiųjų šalių mastą ir vertę bei įvertinti poveikį Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms.

Visos prekės importuojamos iš trečiųjų šalių, kurios kainuoja daugiau nei 22 eurus, privalo būti apmokestintos 21 proc. PVM tarifu, o jei vertė didesnė nei 150 eurų – dar ir muitu. Tai valstybės pajamos į biudžetą, tokius pat mokesčius turi sumokėti vietos verslininkai, prieš parduodami prekes.

Kaip rodo tyrimo duomenys 2019 m. dėl el. prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius negavo 142 mln. Eur. per metus, tai sudaro apie 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos. Jei perkeltume visą el. prekybos apyvarta iš trečiųjų šalių 2019 m. būtų perkelta į Lietuvą, Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius būtų įdarbinęs papildomai 1574 darbuotojus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. apie 48 proc. Lietuvos gyventojų pirko internetu, o 19 proc. iš trečiųjų šalių. Gyventojų dalis, kuri perka internetu nuo 2012 m. tendencingai auga beveik 4 proc. per metus.

Dėl neteisingos apmokestino sistemos, įmonės ne tik praranda pirkėjus, nes dėl jiems galiojančių mokesčių sunkiai konkuruoja kainos atžvilgiu, tačiau turi susimokėti ir didesnius atliekų tvarkymo mokesčius. Lietuvos įmonės importuojančios tam tikras prekės iš trečiųjų šalių turi mokėti atliekų mokesčius, o pardavėjai iš trečiųjų šalių internetu parduodantys prekes tiesiogiai vartotojams šių mokesčių nemoka. Lietuvos verslininkai, taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl didesnių atliekų tvarkymo masto, kurį iškreipia prekės iš trečiųjų šalių, jiems kyla įkainiai ko pasėkoje įmonės kaštai.

Tyrimo rengėjai pateikė rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis būtų galima efektyviai išspręsti siuntų apmokestinimo problemą. Jie nurodė, kad turėtų būti ištirta galimybė LR muitinei turėti prieiga prie visų Lietuvos pašto ir kitų kurjerių gaunamų siuntų pagrindinės informacijos, kad galėtų įverti siuntų rizikos profilius pagal rizikos požymius.

Daugiau apie tyrimo rezultatus