Veikla

Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės "EY" partneris, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP- 3950. Eksperto vertinimu siūlomas projektas parengtas skubotai ir atmestinai, taip pat turi daug esminių trūkumų. Jeigu jis būtų priimtas tokia ar panašia redakcija pasėkmės būtų neigiamos. 

Išvadose atkreipiamas dėmesys, jog įstatymo projekte siūloma, kad naują mokestį – 1% nuo pajamų – mokėtų prekybininkai, pardavę prekių už daugiau negu 2 mln. Eur per mėnesį. Verta pastebėti, kad 2 mln. Eur per mėnesį apyvartą turinčią bendrovę laikyti stambia Lietuvoje šiandien nėra rimta. Daug nedidelių bendrovių gali pasiekti tokią apyvartą, pavyzdžiui, Kalėdų laikotarpiu.

Be to, nei iš paties projekto, nei iš aiškinamojo rašto neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks apmokestinimo modelis, tokia minimali apmokestinamos apyvartos riba ir 1% mokesčio tarifas. Tuo labiau neaišku, ar buvo atlikta kokia nors kaštų ir naudos analizė.

Įvedus šį klaidinančiai vadinamą stambios prekybos mokestį planuojama surinkti 32 mln. Eur per metus. Tačiau kyla klausimas, ar skaičiuota, kiek tokio nedidelio pagal pajamas mokesčio administravimas kainuos mokesčių administratoriui (sistemų adaptavimas, žmogiškieji ištekliai, mokymų sąnaudos, komentarų ir išaiškinimų rengimas, mokestiniai patikrinimai ir ginčai ir t.t.), jau nekalbant apie papildomas verslo sąnaudas? Galimas dalykas, kad, suskaičiavus papildomas sąnaudas valstybės mastu, bendras ekonominis tokio mokesčio poveikis būtų net neigiamas.

Svarbūs čia ir teisiniai argumentai. Panašu, kad siūlomas mokestis sukurtų reikšmingą pranašumą mažesniems prekybininkams, o tai potencialiai gali būti pripažinta valstybės pagalba, apie kurios taikymą turi būti informuojama Europos Komisija (valstybės pagalba gali būti teikiama tik gavus Europos Komisijos pritarimą). Be to, neaišku, ar siūlomas projektas atitinka konkurenciją reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

Mokesčiu taikomasi į prekybininkų viršpelnį, tačiau mokesčio bazė yra jų pajamos. 1% nuo pajamų gali reikšti labai daug, lyginant su pelnu. Palyginimui, bendrovė, kurios apyvarta siekia 100 mln. Eur o pelnas – 10 mln. Eur šiuo metu moka 15% pelno mokestį, o įsigaliojus naujam įstatymui, efektyvus mokesčio tarifas būtų 23%:

Betgi ne visos didelės bendrovės ir ne kasmet yra labai pelningos. Pavyzdžiui, jei kitais metais ta pati bendrovė uždirbs tik 1 mln. Eur pelno, pagal siūlomą projektą, tais metais jos efektyvus mokesčio tarifas bus 332%.

Akivaizdu, kad siūlomas mokestis neišlaiko vieno iš svarbiausių testų – proporcingumo. Nesunku pastebėti, kad pagal dabartinę projekto redakciją mokestį turėtų mokėti net ir nuostolingos bendrovės, o tai sunkiai telpa ne tik į deklaruotus tikslus, bet ir į ekonominės logikos rėmus.

Negana to, siūloma nustatyti, kad mokestinis laikotarpis yra mėnuo. Tai – visiškai neracionalu. Iš siūlomo naujo mokesčio numatomos menkos pajamos, todėl neefektyvu tiek verslui, tiek mokesčių administratoriui skaičiuoti ir mokėti tokį mokestį 12 kartų per metus.

Mokesčio bazė paprastai apskaičiuojama arba pinigų, arba kaupimo principu. Siūlomame projekte abu šie principai yra suplakti į krūvą, o tai smarkiai apsunkintų mokesčio skaičiavimą ir administravimą.

Projekte vartojamos sąvokos yra neapibrėžtos ir neaiškios, nesuderintos su kitais įstatymais, todėl, priėmus tokį įstatymą, būtų sudarytos prielaidos kilti teisiniam neaiškumui bei mokestiniams ginčams. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kaip mokesčio mokėtojas turėtų nustatyti, ar jo parduodamos prekės įsigytos vartojimo tikslais (apmokestinama), ar kitais tikslais (neapmokestinama).

Galiausiai, siūlomo naujojo mokesčio būtų nesunku išvengti, suskaidžius didelį juridinį asmenį į smulkesnius. O bandymas įvesti bendrą mokestį suskaidytai grupei pavirstų administraciniu košmaru pirmiausia mokesčių administratoriui.

Stambios prekybos mokesčio vertinimas