Veikla

ESTEP įvertino Stambios prekybos mokesčio poveikį ekonomikai- kainų augimas neišvengiamas. Įstatymo projekto poveikio rodiklių pirminiai impulsai buvo nustatyti vadovaujantis moksliniais tyrimais ir duomenų statistine analize, ir nors pirminiai impulsai nėra lygūs mokesčio poveikiui,  jie iliustruoja verslo subjektų elgseną pasikeitus mokesčių sistemai.

ESTEP atliko ekspertinį vertinimą, kaip pasiskirsto mokesčio našta tarp tiesioginio mokesčio mokėtojo (stambiųjų prekybininkų), tiekėjų ir galutinių vartotojų. Ekspertai prognozuoja, jog jau pirmaisiais mokesčio įvedimo metais 84 proc. jo naštos bus perkelta galutiniams vartotojams, tuo tarpu įmonės savo pelno sąskaita prisiims 10 proc., likusius 6 proc. tikėtina, kad perkels tiekėjams. Ilguoju laikotarpiu, praėjus metams po mokesčio įvedimo, visa mokesčio našta bus perkelta vartotojams.

Pagal Seime užregistruoto Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą, prekybininkams, kurių mėnesio apyvarta viršija 2 mln. eurų, būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai paliestų gan platų prekybininkų, tenkinančių esminius gyventojų poreikius ratą t.y. ne tik šalyje veikiančius didžiuosius prekybos maistu tinklus, bet ir kelias dešimtis kitų prekybos įmonių, prekiaujančių kitomis pirmojo būtinumo prekėmis (drabužiais, kosmetika, buitinės technikos prekėmis).

Bandymas surinkti 32 mln. eurų į valstybės biudžetą, kaip tikisi įstatymo iniciatoriai, gali sulėtinti BVP augimą ir turės įtakos kainų infliacijai. Prognozuojama, kad prekybos mokesčio įstatymas prisidės prie ekonomikos augimo lėtėjimo: 0,1 proc. mažesnis BVP augimas, o infliacija augs 0,3 proc. Tyrimo rengėjai, skaičiuoja, kad 2020-2022 m. laikotarpiu realus BVP bus 139 mln. eur mažesnis, nei lyginant su scenarijumi be mokesčio.

Daugiau apie tyrimo rezultatus